Knarkimo ir miego apnėjos gydymas

Knarkimas – ne tik socialinė, bet ir rimta medicininė problema, neigiamai veikianti tiek paties knarkiančiojo, tiek aplinkinių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl dažnai dėl šios problemos į medikus kreipiasi ne tik knarkiantysis, bet ir jo artimieji.

Literatūroje plačiai aprašomas didelis pavojus sveikatai ir net gyvybei, kurį gali sukelti knarkimas.

Jei knarkiantis žmogus prastai išsimiega ir dėl to dieną jaučiasi mieguistas, sunkiai susikaupia, sunkiai sutelkia dėmesį, jei turi antsvorio, tai galima įtarti obstrukcinės miego apnėjos sindromą (OMAS). Nors šis sindromas yra dažnas ir būdingas vidutiniškai vienam iš 50 suaugusiųjų, vis dėlto jį reikėtų vertinti kaip sveikatai pavojingą būklę, kurią reikia taisyti. Ligonis, kuriam įtariamas OMAS, turėtų būti ištirtas ir, patvirtinus diagnozę, atitinkamai gydomas – chirurgiškai ar konservatyviai.

Simptomai atsiranda dėl perteklinio audinio, esančio burnoje (minkštasis gomurys) ir/ar ryklėje (tonzilės, liežuvėlis).

Diagnostika susideda iš dviejų procedūrų: polisomnografijos ir nosies ir ryklės apžiūros minkštu endoskopu.

  • Polisomnografija – tyrimas, atliekamas pacientui miegant, kai registruojami knarkimo trukmė ir kvėpavimo sustojimo dažnis.
  • Per apžiūrą nustatoma siauriausia viršutinių kvėpavimo takų vieta, lemianti knarkimą.

 

Kaip gydomas knarkimas ir miego apnėja?

Diagnozavus OMAS, ligoniams, turintiems antsvorio, pirmas žingsnis sveikimo link yra svorio normalizavimas.

Efektyviausias knarkimo ir miego apnėjos gydymas – chirurginis. Galimos kelių tipų chirurginės procedūros: uvuliopalatofaringoplastika ir radiodažnuminė ar lazerinė minkštojo gomurio termoabliacija.

 

Uvuliopalatofaringoplastika

Uvuliopalatofaringoplastika – tai chirurginė procedūra, per kurią pašalinamas perteklinis audinys gerklėje. Taip praplatinami kvėpavimo takai ir oro srautas lengviau patenka į apatinius kvėpavimo takus.

 

Kaip atliekama operacija?

Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą ir vidutiniškai trunka 1,5 valandos. Per operaciją pašalinamos gomurinės tonzilės, dalis minkštojo gomurio ir liežuvėlio. Iš perteklinės liežuvėlio ir minkštojo gomurio gleivinės suformuojamas liežuvėlio ir minkštojo gomurio „lopas“, jis pakeliamas ir tirpiais siūlais pritvirtinamas prie minkštojo gomurio. Taip suformuojamas aukštesnis minkštasis gomurys, jis fiksuojamas, todėl padaugėja vietos už minkštojo gomurio ir nelieka kliūties orui praeiti. Kad būtų fiksuojamos šoninės ryklės sienos, operacijos pabaigoje priekiniai ir užpakaliniai žiočių lankai susiuvami vieni su kitais.

 

Į ką svarbu atkreipti dėmesį po operacijos?

  • Savaitę po operacijos reikėtų vengti fizinio krūvio.
  • Privaloma laikytis dietos: nevalgyti vaisių (išskyrus bananus), medaus ir šokolado, negerti gazuotų gėrimų, vaisų sulčių, patartina valgyti minkštą maistą.
  • 2 savaites negalima rūkyti, reikia vengti dažno kosėjimo ar krenkštimo.
  • Skausmas gali būti jaučiamas apie tris savaites.
  • Apie 6 savaites gali būti pakitęs balsas.
  • Operacijos rezultatai juntami visiškai sugijus operacinėms žaizdoms ir atslūgus minkštojo gomurio patinimui – maždaug po 3–4 savaičių.

* TLK kaina - bazinę paslaugų kainą kompensuoja teritorinės ligonių kasos.

Klauskite gydytojo

+370 650 93333 arba

Parašykite mums dabar

Klauskite gydytojo